Po darbo dienos parvažiuojate namo, o mašinos nėra kur statyti – tai sostinės ir kitų didžiųjų miestų daugiabučių gyventojų realybė ir kasdienybė. Nors teisės aktai numato griežtus reikalavimus minimaliam statomų gyvenamųjų pastatų automobilių stovėjimo vietų skaičiui, realybėje tai nebūtinai atsispindi.
Perkūnkiemio pavyzdys
Su nepakankamo automobilių stovėjimo vietų problema aršiai, tačiau nesėkmingai teismuose kovojo sostinės Perkūnkiemio gyventojai. Prieš keletą dienų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl to, kad nors Perkūnkiemyje daugiabučiai pastatyti prieš penkiolika ir daugiau metų, tačiau pakankamas automobilių stovėjimo vietų kiekis neįrengtas iki šiol, nors ir buvo žadėta tai padaryti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą [1] pasakė, jog projektuojant daugiabutį gyvenamąjį namą yra privaloma suprojektuoti ir statant įrengti kiekvienam butui po vieną automobilio stovėjimo vietą, t. y., rengiant daugiabučio gyvenamojo namo projektą ir projektinius sprendinius, būtina juose nustatyti ir automobilių saugyklą, o daugiabučio gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti metu tikrinama, ar visi darbai atlikti pagal projektą, projektinius sprendinius, įskaitant ir būtinųjų automobilio stovėjimo vietų įrengimą, o daugiabutis gyvenamasis namas gali būti pripažintas tinkamu naudoti, kai atlikti visi būtini statybos darbai, įskaitant ir stovėjimo vietų įrengimą. Pažymėtina ir tai, kad tikrinama, ar yra įrengtos statybos leidime ir projektiniuose sprendiniuose nurodytos automobilių stovėjimo vietos.
Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad šiuo konkrečiu atveju Perkūnkiemio gyventojamssėkmės byloje nepavyko pasiekti dėl, matyt, pernelyg didelės jų kantrybės, - kreiptasi į teismąjau suėjus įstatymuose numatytiems procesiniams terminams, per kuriuos buvo galima ginčytistatinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus.
Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius
Statybos techninis reglamentas „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalauja, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai (trijų ir daugiau butų pastatai) turėtų mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui. Tuo tarpu vieno ar dviejų butų pastatams privalomų įrengti automobilių stovėjimo vietų skaičius priklauso nuo tokių pastatų naudingojo ploto, tad pavyzdžiui, gyvenamajam namui, kurio naudingasis plotas yra 150 kv.m, turėtų būti įrengta ne mažiau kaip trys automobilių stovėjimo vietos.
Nuo 2022 m. pradžios tapo privaloma ne tik numatyti įprastas vietas automobiliams statyti, tačiau ir vietas elektromobiliams krauti - statomų, rekonstruojamų, atnaujinamų (modernizuojamų) ar kapitališkai remontuojamų gyvenamųjų pastatų automobilių saugyklose (nuo 5 ir daugiau automobilių stovėjimo vietų) ne mažiau kaip 20 procentų bendro privalomo automobilių stovėjimo vietų turi būti užtikrinta galimybė įkrauti elektromobilius; įrengiant krovimo stoteles, vietoje apskaičiuotų (privalomų suprojektuoti) 5 lėto krovimo stotelių gali būti įrengiama 1 greito arba itin greito krovimo stotelė.
Perkūnkiemio kvartale esantys daugiabučiai buvo pripažinti tinkamais naudoti prieš penkiolikair daugiau metų, tačiau visgi automobilių stovėjimo vietų nebuvo ir šiai dienai nėra įrengta pakankamai. Advokatų kontoros „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ teisininkai sako, jog šis pavyzdys puikiai iliustruoja, jog gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto (butų, namų) pirkėjai turi būti itin atidūs prieš įsigydami tokius objektus – išsamiai išanalizuoti kokia jų įsigyjamų patalpų paskirtis, ar daiktas realiai atitinka tai deklaruojamai paskirčiai taikomus reikalavimus, tame tarpe, ar tikrai yra įrengtas bent jau reikalaujamas minimalus kiekis vietų automobiliams statyti, ar prie naujai pastatytų, rekonstruotų pastatų yra įrengtos vietos elektromobiliams krauti.
[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. e3K-3-169-611/2023.
Straipsnis publikuotas LRT.LT:
Comentários