Artėjant ilgajam Vėlinių savaitgaliui skubama sutvarkyti artimųjų kapus. Tačiau tik kilus giminaičių ginčui dėl su kapavietės tvarkymu susijusių klausimų pradedama aiškintis, kas turi teisę priimti lemiamą sprendimą.
Galiojančiose Kapinių tvarkymo taisyklėse įtvirtinta, jog už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas yra laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį taisyklių nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę. Pagal šiandieninį teisinį reguliavimą būtent už kapavietės (kolumbariumo nišos) priežiūrą atsakingas asmuo atsako už kapo tvarką, sprendžia, kas gali būti palaidotas kape, pats gali būti palaidotas prižiūrime kape. Toks asmuo atsakingas už žalą, padarytą kapinėms, kitoms kapavietėms, kitiems objektams dėl su kapavietės priežiūros darbais susijusių veiksmų.
Lietuvos teismuose nėra gausu bylų, susijusių su kapavietės tvarkymu, tačiau vis dėlto kartas nuo karto tokius ginčus teismams tenka išspręsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas[1] nagrinėjo giminaičių ginčą dėl kapavietės sutvarkymo - ginčas kilo, kai vienas iš giminaičių savo nuožiūra kapavietės viduryje įrengė akmeninį bortelį, sunaikino kapavietėje įrengtą gėlyną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad viena iš ginčo šalių, nebūdama oficiali kapavietės prižiūrėtoja, negali nevaržomai įgyvendinti savo teisės rūpintis, prižiūrėti ir būti atsakinga už šeimos kapavietės priežiūrą. Teismas pateikė išaiškinimą, jog mirusio asmens artimieji asmenys (giminaičiai), įgyvendindami norą turėti ir prižiūrėti šeimos kapavietę, spręsdami kapavietės priežiūros klausimus, turėtų tai daryti bendru sutarimu.
Senesniuose teismų išaiškinimuose buvo vienareikšmiškai laikomasi pozicijos, kad sisteminis Kapinių tvarkymo taisyklių nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad paminklas konkrečioje kapavietėje gali būti statomas gavus atsakingo už tos kapavietės priežiūrą asmens sutikimą[2], tuo tarpu naujesnė teismų praktika sako, kad vis dėlto sprendimai nebegalėtų būti priimami nesant bendro artimųjų susitarimo.
Advokatė Sabina Izokaitienė pastebi, kad pagal Kapinių tvarkymo taisykles atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti pakeistas kitu asmeniu, jei atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo miršta arba šiose taisyklėse nustatyta tvarka pripažįstama, kad jis neprižiūri kapavietės, taip pat tais atvejais, kai kapavietę prižiūrintis asmuo pats pateikia kapinių prižiūrėtojui raštą dėl atsisakymo prižiūrėti šeimos kapavietę.
[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-684/2022.
[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011.
Comments