Ibp

200 eur vaiko išlaikymui – ar tai neperžengiama riba?

Matome, visuomenėje sklando nuomonė, jog vaiko tėvų skyrybų atveju (nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę) tas iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, privalo skirti nepilnamečio vaiko išlaikymui 200 eur sumą. Tačiau ši nuomonė nėra visiškai teisinga, o 200 eur suma nėra taisyklė. 
 
Lietuvos teismuose kasdien nagrinėjamos bylos dėl santuokos nutraukimo (kuriose be kita ko sprendžiamas ir klausimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo), bylos dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (kai vaiko tėvai nesusituokę), bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo), bylos dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams vaikams ir panašios bylos, susijusios su vieno ar abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus. Tad atvejų išties daug, o teismų praktika pakankamai išplėtota ir gausi. Kaip taisyklė tas iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena siekia mokėti kiek įmanoma mažiau, o tas, su kuriuo gyvena vaikas – prisiteisti kiek įmanoma daugiau. Visgi kiekvienu atveju balansas randamas ir jis nebūtinai turi būti minėta 200 eur suma. 
Teisės aktai nemini konkrečios ar net orientacinės išlaikymo sumos, tačiau teismų praktikos kiekvienam konkrečiam atvejui galime rasti. Taigi kas tie 200 eur ir kaip žmonės juos sugalvojo? 
Jau daugelį metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nuo2018 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis buvo nustatytas 400 eur, taigi dalinant tokį dydį abiem tėvams po lygiai gaunama 200 eur suma per mėnesį vienam vaikui. Tačiau pastebėtina, kad nuo minėtos datos jau praėjo bene dveji metai ir minimali mėnesinė alga buvo didinta, o nuo 2020 metų sausio 1 d. ir vėl bus padidinta. Atitinkamai ir išlaikymo dydis turi didėti netgi rišantis prie minimalios mėnesinės algos dydžio (nuo 2019 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos atitinkantis dydis vertinant pagal ankstesnę mokesčių sistemą būtų 430 eur, taigi atitinkamai pusė – 215 eur, o nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga didinama iki 607 eur, kas pagal ankstesnę mokesčių sistemą atitiktų 471 eur, taigi pusė sudarytų 235,5 eur). 
 
Tačiau pastebime, kad tai tik orientacinis kriterijus, kuris gali būti koreguojamas ir nuo kurio neretai yra nukrypstama atsižvelgiant į du kriterijus: individualius vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį. 
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). 
Pastebėtina ir tai, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, todėl visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus.(Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2024-567/2019). Ne kartą teismas nagrinėdamas vaiko išlaikymo bylą yra pasakęs, jog vaiko poreikiai turi būti užtikrinti optimaliai, t.y. būtent tiek, kiek konkrečiam vaikui yra reikalinga, o kiek konkrečiam vaikui yra reikalinga jau įrodinėjimo dalykas. 
Antrasis faktorius, į kurį atsižvelgiama - tėvų turtinė padėtis, kuri turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą). Neretai susiduriame su atvejais, kuomet vienas iš tėvų, siekdamas mokėti mažesnio dydžio išlaikymą savo vaikui, nutyli apie turimą turtą ar gaunamas pajamas (pvz., iš turimo turto nuomos, individualios veiklos ir pan.), tačiau vėlgi tinkamai surinkti įrodymai užtikrina sėkmę byloje. 

Taigi šiuo metu orientacinis vaiko išlaikymo dydis kiekvienam iš tėvų yra 215 eur, kuris nuo ateinančių metų sausio mėnesio kils iki 235,50 eur. Atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes teismo gali būti priteisiamas tiek didesnio, tiek ir mažesnio dydžio išlaikymas. 
 
Advokatų kontora “Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai” teikia teisines konsultacijas šeimos teisės klausimais bei rengia procesinius dokumentus, atstovauja derybose ir teisme. Jei pageidaujate papildomos informacijos, susijusios su šiame straipsnyje publikuojama tema, maloniai kviečiame susisiekti su advokatų kontora.
 
Visa šiame straipsnyje pateikiama informacija yra tik bendro pobūdžio ir išsamiai neatspindi visų teisinio reglamentavimo aspektų, ji neturėtų būti vertinama kaip teisinė konsultacija. 
 


Sugrįžti